Tinkamai atstovauti kolegų interesams bei sėkmingai komunikuoti su universiteto administracija – nelengva užduotis. Jai atlikti spalio pradžioje pirmakursiai išsirinko savo seniūnus – studentus, galinčius prisidėti ne tik prie savo, bet ir prie bendrakursių studijų kokybės kūrimo.

Balsus nupirko nuoširdumu

Kad taptų naująja ekonomikos kurso seniūne, Gretai Ratkevičiūtei didelių įtikinėjimų neprireikė: ,,koks gi gali būti seniūnas, atlikdamas pareigas ne savo noru? Šį sprendimą priėmiau nesvarstydama, nes esu žmogus, kuriam rūpi.”
Mergina dar mokslo metų pradžioje pastebėjo, jog jos kursas gan vangiai reagavo į iškilusias problemas, klausimus, diskusijas. ,,Nebuvo komunikacijos – galbūt žmonės dar bijojo vieni kitų,” – pamena pirmakursė, – ,,tuo tarpu aš žvelgiau į priekį ir supratau, jog su šiais žmonėmis būsim kartu dar 4 metus ir turėsim susigyventi. Tad informacijos perdavimas, bendradarbiavimas su universiteto administracija bei kitos seniūno pareigos man yra suprantamos ir labai svarbios.”
Nieko keista, jog naujosios seniūnės vizija – vieningi bendrakursiai: ,,noriu sukurti šiltą mikroklimatą, kur kiekvienas nebijotų išreikšti savo nuomonės, būtų aktyvus ir jaustųsi reikalingas. Siekiu, kad po 4 metų kiekvieno atmintyje liktų ne tik kitų grupiokų vardai, tačiau daug gerų, įsimintinų, emocingų ir jautrių istorijų.”
Keldama savo kandidatūrą, Greta netikrų pažadų nedalino: ,,pasidalinau savo regima grupės vizija, iškėliau savo prioritetus ir paprašiau bendradarbiavimo bei tarpusavio komunikacijos. Šioje vietoje aš iškėliau sąlygą grupiokams – prašiau atiduoti balsą tik tuomet, jei sutinka ir pasižada visus metus suteikti man grįžtamąją reakciją.”

 

Pareigas užėmė netikėtai

Visiškai priešingai nei jos anksčiau minėta kolegė, naujoji industrinių technologijų kurso seniūnė Adelė Janulionytė savo kandidatūros kelti net negalvojo, kol už ją to nepadarė draugė, likus vos keletui minučių iki balsavimo. Tačiau mergina susitaikė su naująja savo pozicija. ,,Dabar turiu ne tikslą, o prognozę: šioje programoje besimokančiųjų skaičius turbūt visų mažiausias, todėl laikui bėgant visi turėtume glaudžiai susibendrauti. Prie to ketinu prisidėti kaip kurso atstovė.

 

Norėjosi kažko daugiau

Verslo vadybos ir analitikos kurso seniūne tapusi Gabrielė Grigaitytė teigia, jog apie šias pareigas metų pradžioje net
negalvojo: ,,vis dėlto pamažu įsiliedama į ISM bendruomenę supratau, jog noriu veikti kažką daugiau nei tik vaikščioti į paskaitas – noriu bendrauti su kuo didesniu skaičiumi savo kursiokų.
Merginos norą tapti seniūne lėmė ir aplinkinių pritarimas bei raginimas. O iš naujosios veiklos ji pati tikisi ne tik naudos savo grupei, bet ir asmeninio tobulėjimo: ,,tikiuosi įgyti dar geresnių komunikacijos, organizacinių bei bendruomenės lipdymo įgūdžių. Trokštu prisidėti prie geresnės atmosferos kūrimo tarp savo kursiokų.”

 

Žemaitiškas būdas daro savo

Tapti tarptautinio verslo ir komunikacijos kurso atstove Gabrielės Girininkaitės raginti nereikėjo: ,,nuo mažens buvau aktyvi ir norėjau visur dalyvauti, patiko lyderiauti, padėti kitiems apsispręsti ar imtis iniciatyvos. Be to, jau turėjau tokios patirties: skaičiuojant kartu su gimnazija, tai bus jau penktieji mano metai, būnant seniūne.”
Iš Pajūrio kilusi pirmakursė teigia, jog jei yra skirtumas tarp buvimo seniūne mokykloje ir universitete, ji jo pajusti dar nespėjo.

 

Prireikė laiko apsispręsti

Pirmakursis Rapolas Markevičius pasakoja, jog finansų programos seniūnu nusprendė tapti tik labai gerai viską apgalvojęs: ,,svarsčiau, ar rasiu laiko ir ar nėra kitų žmonių, kurie šitas funkcijas atliktų geriau.
Vaikino tikslai gana aiškūs: jis nori ne tik gerai atstovauti savo kursiokams, tačiau ir padėti kiekvienam asmeniškai, jei tik to prireiks. O ir viliasi jis pakankamai suprantamo rezultato: ,,tikiuosi, jog būsime kursu, nuo kurio ,,nubyrės” mažiausias skaičius studijuojančių.

 

Kandidatūrai įtakos turėjo nostalgija

Ekonomikos ir politikos kurso seniūnui Renatui Kandortui šios pareigos yra simbolinės: ,,kai 8-oje klasėje pradėjau visuomeninę veiklą, ją pradėjau būtent nuo seniūno pareigų. Tad ir universitete buvo simboliška vėl pradėti nuo jų – naujas miestas, nauja vieta, naujas startas. Bet tai buvo mano asmeninė iniciatyva, nebuvau labai raginamas kitų.”
Kitaip nei kai kurie kolegos iš kitų programų, Renatas dėl gauto posto turėjo pasistengti bei nurungti konkurentus: ,,kova buvo nelengva, bet kartu ir įdomi. Buvom trys kandidatai, su panašiomis patirtimis ir kompetencijomis. Faktorius, kuris nulėmė mano pergalę, tikriausiai buvo tai, jog prieš tai metus buvau ISM ambasadorių klubo narys. Tai, manau, buvo pagrindinis mano “koziris” prieš kitus.
Pirmakursis yra įsitikinęs, jog didžiausias iššūkis užimant seniūno pareigas – pastebėti ir spręsti vidines grupės problemas, kurios kyla tarp kelių žmonių, ir kurias ne visada galima pamatyti laiku.

 

 

Eglė Dirmeitytė