Ir kas gi nesvajoja įžengti į fantaziją – pabėgti nuo kasdienės rutinos, išlipti iš pabodusios komforto zonos ir patirti kraują užverdančias emocijas. Būtent taip šiuometiniai ISM pirmakursiai pradėjo savo universitetinę kelionę, kai kelioms dienoms atsiribojo nuo civilizacijos ir susibūrė tam, kad audringai ir nepamirštamai sutiktų naujus mokslo metus.

Šiuometinį ISM pirmakursių žygį, vykusį rugpjūčio 25 – 27 d., organizavo jau dabar trečiakursės Aistė Mažylytė ir Inga Aleknaitė. Pastaroji neabejoja, jog tokia stovykla yra būtina tvirtos studentų bendruomenės kūrimui: “manau, kad tai yra vieta ir laikas, kai mokyklų abiturientai pagaliau pajunta esantys studentai. Pirmakursių žygyje juos priverčiame be perstojo bendrauti ir pažinti kuo daugiau naujų kursiokų, tą darant per akyvias ir linksmas veiklas.”

Nenuostabu, jog, anot organizatorės, tokiame renginyje didžiausią dėmesį reikia skirti pirmakursiui ir jo poreikiams: “itin svarbu, kad stovyklos dalyviai nuolat jaustųsi saugiai, būtų užtikrintas jų orumas. Tai reiškia, jog neinicijuojame jokių pašaipių “įšventinimo” veiklų, visada suteikiame pirmakursiams galimybę patiems pasirinkti, kaip aktyviai jie nori įsitraukti į renginį. Negana to, koordinatoriai nuolat prižiūri tvarką stovyklos teritorijoje, yra ribojamas alkoholinių gėrimų vartojimas.”

Pirmakursių žygio metu dalyviai įsitraukia į intensyvią programą, kuri nepalieka nei vieno nuobodžiaujančio ir stovinčio nuošalyje: “kasmet stengiamės padalinti veiklas taip, kad fizinių ir kiek pasyvesnių, protinių jų būtų tolygiai. Šiemet, manau, mums tai pavyko ir kiekvienas pirmakursis galėjo atrasti vietą ir laiką pasireikšti. Be to, galime pasidžiaugti ir didžiuotis didele partnerių gausa, kurių dėka stovykloje netrūksta įdomių, įspūdingų veiklų, dėl kurių dlyviai gali pasijusti atvykę į mini festivalį. Tačiau projekto partneriai padidina renginio vertę ne tik pramogomis, bet ir maisto produktais, užkandžiais.” Renginio organizatoriai didelę padėką skiria daug prisidėjusiam projekto partneriui “CityBee”, kurio suteiktos transporto priemonės bei prizai palengvino renginio organizavimą.

Kalbėdama apie stovyklos dalyvius, I. Aleknaitė neslepia, jog jie atvyksta dažniausiai nedrąsūs, vangūs: “tačiau tai tik natūralus integracijos procesas. Jau po kiek laiko galima matyti tuos pačius nors ir pavargusiais, tačiau šypsenų nušviestais veidais. Mes, organizatoriai, esame įsitikinę, kad ši patirtis suteikia jiems pasitikėjimo savimi bei savo kurso draugais. Kai su komandomis yra pastatomi į sunkesnes užduotis, labai smagu matyti, kaip jie rūpinasi vieni kitais ir užmezga vis šiltesnius ir artimesnius santykius. Iš jų kalbos dingsta žodis “aš” ir atsiranda “mes”. Dėl to verta dalyvauti šioje stovykloje”.

Pati renginio dalyvė, pirmakursė Gintarė Meilūnaitė su šilta gaidele atsiliepia apie paskutinį vasaros savaitgalį: “iš stovyklos grįžau pavargusi, bet laiminga. Tai buvo trys staigmenų dienos, kai nežinai, ką ir kada veiksi, bet niekada netenka nusivilti. Labiausiai įsiminė pirmasis rytas, kuomet buvom žadinami su sirenomis ir nepažįstami kaukėti ir ginkluoti žmonės veržėsi į kambarius. Tai buvo viso labo rytinės mankšta, bet ohoho su kokiais efektais! Dūmai, vanduo, rasota žolė…”.

Nauja universiteto studentė vertina ir patirtį, įgytą kartu su komanda: “manau, nė vienas dalyvis nepamirš žygio, kuriame kiekvienas turėjome aukotis dėl komandos ir įvertinti kitų narių nuomones ir gebėjimus. Asmeniškai maniau, jog žygiui nebuvau tinkamai fiziškai pasirengusi, tačiau kai matai, jog komandoje tokia esi ne viena, kai matai draugų akyse azartą ir norą laimėti, iš visų jėgų stengiesi nugalėti save. Didelį įspūdį man daro tai, jog SA pasirūpino, kad stovykloje gerai jaustųsi įvairiausi žmonės, veiklos varijavo nuo business case’ų sprendimo ir matematinių skaičiavimų iki šaudymo iš lanko ir vakarėlių iki paryčių. Nenorėjau nei vienos iš šių akimirkų praleisti, todėl po stovyklos teko “šiek tiek” išsimiegoti. Džiaugiuosi, kad pasirinkau tinkamai ir dalyvavau šiame nuotykyje, nes turbūt nėra nieko geriau, nei eiti ISM koridoriais ir matyti ne tik studentus, bet ir žmones, su kuriais patyrei nemažai išbandymų.”